Volver a Resumen

Aymara

JUK’ACHA

2016 maranwa Asamblea General de Naciones Unidas ukankirinakaxa 2019 maraxa Año Internacional de las Lenguas Indígenas ukhama sutimpi uñt’atapäna sasa amtawayapxatayna, ukhamipänwa Seminario Internacional de Revitalización de Lenguas Indígenas en América Latina: Buenas Experiencias sata sutimpi tantachasiña ulaqaxa utjawayi.

Ukaxa 2018 marana, taypi sata phaxsita 10, 11 urunaka makikipkipäna, khaysa Cochabamba qhirwa markana (Qulla suyu-Bolivia) apasiwayi. Ukanxa Abya yala pueblos indígenas uka taypita mayachthapitanaka, yatxatirinaka, yaqhipa utt’ata yatxataña jach’a utanakata kunawa sapa mayni amtañanakapampi, aru-sarawi tuqita sartayaña amtanakampi sarantayañataki purintanipxi.

Aka ulaqaxa Fondo para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas de América Latina y el Caribe (FILAC), Programa de Formación en Educación Intercultural Bilingüe para Países Andinos (PROEIB Andes), Bolivia markatxa Ministerio de Educación, Ministerio de Relaciones Exteriores, Viceministerio de Interculturalidad, Organización de Estados Iberoamericanos para la Educación, la Ciencia y la Cultura (OEI) jupanakana yanapt’asiñapampiwa lurasiwayi.

Uka ulaqanxa México, Guatemala, Nicaragua, Ecuador, Perú, Brasil, Bolivia, Chile, Argentina uka markanakata purt’anirinakawa ponencias uka uñt’awayapxi. Nayraqataxa kunjamasa aka continente tuqina aka Políticas públicas de revitalización lingüística y cultural ukaxa lurasiski uka taypita balance apst’awapxi, ukhamatwa mä amuyuxa utjawayi, ukaxa uñjiwa kunjamatixa nayra tayka arunakaxa epistemologías, sistemas de saberes y conocimientos milenarios, formas de sentir, pensar y actuar en interrelación del ser humano y la madre tierra taqi ukanaka amuyatäpa, uñjatäpa.

Balance lurt’atatxa buenas prácticas de revitalización de lenguas indígenas uka tuqita uñacht’asiwayaraki, ukatakixa akhama amtaña taypiwa uñacht’awayapxi: Experiencias de instituciones en torno a la investigación y normalización lingüística, experiencias de interculturalización de los sistemas educativos, experiencias de fortalecimiento identitario y lingüístico a través de las TICs y la formación docente, el rol académico en los procesos de revitalización cultural y lingüística.

Uñt’aña arunaka: Nayra tayka arunaka, interculturalidad, arunaka-sarawinaka ch’amachaña, askina sartañaka.

Mabel Arteaga Vino